- žemvarpis
- žemvar̃pis, -ė adj. (2) K, NdŽ, KŽ, DŽ1, Vl, žemvárpis (1) Pin 1. kuris dengtas šiaudais žemyn varpomis: Daržinės stogas žemvar̃pis Mšk. Žemvar̃pis – bado stogas, plonai apskleistas Šts. Žemvar̃piams stogams daugiau reik kūlių, jie ilgai laiko Jrb. Žemvar̃pis stogas (kad varpos oro pusėje), stiegtinis stogas (kad varpos yra vidaus pusėje) Š. Dengdavo dvejopai: žemvar̃piai ir stiegtiniai stogai PnmŽ. Jeigu ant greitosios arba šiaudų maža, tai deda stogą žemvar̃pį, varpos žemyn, drūtgaliai aukštyn Pn. 2. Šk, Ar dedamas žemyn varpomis (apie šiaudų kūlį): Žemvar̃piais kūlaičiais dengia, padraikais stiegia Btg. Uždengėm stogą žemvárpiais kūleliais Zp.
Dictionary of the Lithuanian Language.